Visų pirma, būtina suprojektuoti ir pagaminti formą. Stiklo žaliava daugiausia pagaminta iš kvarcinio smėlio, o kitos pagalbinės medžiagos yra išlydomos į skystą būseną aukštoje temperatūroje, o po to supilamos į formą, atšaldomos, supjaustomos ir grūdinamos, kad susidarytų stiklinis butelis. Stikliniai buteliai paprastai turi tvirtą logotipą, o logotipas taip pat pagamintas iš formos formos. Pagal gamybos metodą stiklinių butelių formavimą galima suskirstyti į tris tipus: rankinį pūtimą, mechaninį pūtimą ir ekstruzinį liejimą. Stiklinius butelius pagal sudėtį galima skirstyti į tokias rūšis: vienas – natrio stiklas, kitas – švino stiklas, trečias – borosilikatinis stiklas.

Pagrindinės stiklo butelių žaliavos yra natūrali rūda, kvarco akmuo, kaustinė soda, kalkakmenis ir pan. Stikliniai buteliai pasižymi dideliu skaidrumu ir atsparumu korozijai, o medžiagos savybės nesikeis, kai liečiasi su dauguma cheminių medžiagų. Gamybos procesas paprastas, forma laisva ir keičiama, kietumas didelis, atsparus karščiui, švarus, lengvai valomas, pasižymi daugkartinio naudojimo savybėmis. Stikliniai buteliai kaip pakavimo medžiagos dažniausiai naudojami maistui, aliejui, vynui, gėrimams, pagardams, kosmetikai ir skystiems chemijos produktams ir kt., yra labai universalūs. Tačiau stikliniai buteliai turi ir trūkumų, tokių kaip didelis svoris, didelės transportavimo ir laikymo išlaidos bei atsparumo smūgiams trūkumas.